versmė

versmė̃ sf. (3) K.Būg(Ds), J.Jabl, Š, DŽ, NdŽ, P.Skar(Sb, Sv), Vdš, Pnd, Als, (4) KBII91, K.Būg, NdŽ, P.Skar(Plšk, Vlkv, Brt, Snt), vérsmė (1) Jn(Kv), K.Būg(Lkm), NdŽ; JbL351, Lex20,69, Q104, SD¹66,176,214, SD446, H, R, MŽ, MŽ448, Sut, Kos126, I, K, L, LEXXXIII449 1. M, Rtr, KŽ, LKAI181, E(Kp, Užp), Vdn, Vdš, JnšM, Kvr, Ėr vieta, kur iš požeminio vandens gyslos teka vanduo; toje vietoje esantis vandens telkinys: To versmė̃ tai maž keli šimtai metų, ana jau [bėga] iš apačios žemių LKT311(On). Tenai gi amžina versmė̃ – bėga vanduo i bėga Šd. Atsivėrė nauja versmė̃ Pns. Tę kai versmė̃, tai čystesnis [v]anduo Aps. Versmė̃s [v]anduo mainos i mainos, vis kunkuliuoja Dglš. Kur versmė̃, ten par vasarą stovi purvynas, neišdžiūsta J. Ejau ejau, ažejau vérsmę, kojas sušlapau Sug. Šitoj upelėj gal vérsmės yr, anas nešąla Klt. Žiemą nešąla versmė̃ Plš. Vérsmės dugny, neišdžiūsta ežeriokas Vj. Ties tuo daiktu ežero … yra kelios versmės ir ledas … nedaturėjo ir lūžo BM46(An). Kur tik šaltas [v]anduo, te versmė Alks. Pasisėmiau iš versmė̃s šalto [v]andenio Km. Mano šulnio [v]anduo versmė̃s, o jų – upės Klt. Mes iš versmė̃s [v]andenį geriam Pnd. Anys versmė̃n stato pieną Klt. Versmė̃ irgi aptverta, kad gyvuliai neprieit[ų] an vérsmę Ob. Verda versmė SD421. Akis versmės N. Versmės anga GTŽ. Šlaitinė versmė GTŽ. Versmių̃ esti šalto ir karšto vandens, tai yra šaltinių ir karštinių VĮ. Gydomoji versmė GTŽ. Aplink mineralines versmes kuriasi kurortai rš. Pradžią visa kam Druskininkuose davė mineraliniai šaltiniai, tos Nemuno bei Ratnyčios pakrantėse mušančios sūrios versmės sp. Yra dvi versmės: vienoj sveiko vandenio, o kitoj gyvo LTR(Rk). Tokiosu versmėsu, kur be dugno, sako, sėdi velniūkščiai LMD(Tvr). Čia versmė̃ buvo, ale nutraukė [melioracija] Klt. Girias išnaikinus ir paskutiniai ežerai ir versmės taikosi išdžiūti A1885,363. Ir bus kaipo medis sodintas pas versmės vandenų Mž505. Nuogi veido Pono žemė padrebėjo, nuogi veido Dievo Jakobo, kuris pavertė uolą ing ežerą vandenų ir akmenį ing versmę vandenų Mž462. Kaip elnis bailus giriomis bėgdamas ieško sau versmės gerti norėdamas, taip daro mano dūšia, dūsaudama tavęsp geisdama SGII17. Tai yra pametus versmę šulinius sausus kasti, o vandenio nerasti SE114. Ir atejo versmėsp, ir prisėmė [ąsotį] Ch1Moz24,45. Ar išleidžia versmė iš vienos skylės saldų ir kartų [vandenį]? BtJokL3,11. Duok man ir vandens versmę RB1Kar15,30. To versmẽlė nendrelėm ažaugo JT290. Maža versmẽlė, šaltas vandenelis Aps. Tęnai versmeliū́tė iš kalno bėga Dkšt. | prk.: Akių versmės, atsiverkit, ašarose mus panerkit A.Baran. Pieno vérsmės, midaus šaltiniai, pilni gurbai galvijų JT382–383. Privedei ant kryžių, kur Dievulis kabo ir iš versmė̃s kiauro šono šventas kraujas trykšta BM448. Todrinag ne stebuklas, jog iž versmės meilės neplūsta tiektai meilė DP528. Ieškom mes poezijos versmių, kasdienybėje braidydami po purvą B.Braz. Sugavo [vagį] – versmẽlė ažaugo Švnč. ^ Seserėčios diedas kai versmė̃j [v]anduo, anas visur apilekia Dglš. Ar į vérsmę įlindai nebatsiliepdamas? J.Jabl. Įlindo kaip į versmę kokią Žr. Pas ją (mergą) ėjo visi kai pas vérsmę Skr. Dabar par Petrienę kaip versmė̃ pieno – karvė atsivedė Ob. Josefas augs, jis augs kaip ant versmės kokios BB1Moz49,22. Tau, Viešpati manam, garbę ir liaupsę (orig. laupsę) ataduomi, ižg kurio kaip ižg versmė̃s nepersemiamosios visa gera plūsta DK180. Ir kaip ižg versmės didžius vandenis ižpila DP36. ║ Lnt trykštantis, kunkuliuojantis srautas: Šniokščiančiomis versmėmis pasruvo vanduo nuo kalvos rš. Vandenys neparstojo tvinti, o versmėse anų sraunumo, kas tiktai gyvu buvo, rado smertį I. | prk.: Amžinu džiaugsmu teka versmės gyvos per rankas tavo PK50. Tas vanduo, kurį aš jam duosu, bus jame versmė vandens į amžiną gyvatą tekančio NTJn4,14. Tek žegnonės (palaimos) ver̃smės į žmonių širdis Rg. Paskuo… juodas vargas, ašarų versmė Žem. Versmes ašarų išleidinėjo akys manos, jog nesergėjo prisakymo tavo DP481. Versmė kraujo švenčiausio, atpirkimo brangiausio, tegul mus gražus daro, po tam dangų atdaro SGI111. O tuojaus išdžiūvo versmė kraujo jos BtMr5,29. Plūdo iž jo versmės kraujo didės nuog viršaus net ik žemei DP169. ║ vieta, kur išsiveržia iš po žemių koks natūralus skystis: Ten žmonės jau vėl šviežią petrolijos versmę atradę Kel1878,37. Čionai tapo surastos versmės kerosino, kur laike 4 valandų pritekėjo 1000 bačkų rš. Netoli nuo versmės, iš kurios daugumas petrolijos arba akmens aliejaus teka, didelė ugnis buvusi Kel1865,184. 2. M, KŽ gili upės ar ežero vieta, sietuva, sūkurys, verpetas: Versmė, prapultis, bedugninė, begalinė I. | prk.: Da gi jo versmẽlė nesuaugus, momuolelis (momuo) Ml. 3. KŽ klampi vieta, klampynė, pelkė, paversmis: Versmė, bala I. Gyvuliai klimpsta į versmes, į armenis J. Pylos par ežerus ir versmes daugelyje vietų randamos S.Dauk. Neišžengiamos balos ir versmės nu saulės spindulio neužgaunamos nu amžių burgėjo, kurios ir visu didžiausioms giedroms spiginant niekados neišdžiūvo S.Dauk. Išsidanginti į versmes ir balas S.Dauk. | Tik ryte paklojau, vė versmė̃ [tvarte] Švnč. 4. upės ištaka: Nemuno vérsmės ir žiotys DŽ. Nuo jos žiočių aukštynlinkui net iki upės versmių K.Būg. Musija tai būt, idant čystumas ir nečystumas ver•smės išeitų ing upeles, ižg jos išenčias DP559. 5. prk. kas duoda pradžią, iš ko kas imama, kyla: Tautosaka – amžina versmė kalbai turtinti, literatūrai ugdyti KlK42,15. Darbas – džiaugsmas ir sveikatos versmė LKKXV39(Vaižg). Sovietų Sąjunga yra didelis kalėjimas ir baisaus teroro versmė L.Dovyd. Nesunku numanyti, iš kokios versmės tokie plepalai sklinda Pt. Iš rimtos versmės kilsta žinia TS1899,2. Kaip girdėjome iš patikimų versmių, giminės nutarė pavesti visą Daukanto palikimą Lietuvos mokslo draugijai A.Janul. Pajūryje ir Peipuso ežero pakraščiuose svarbiausia gyventojų pragyvenimo versmė yra žvejyba prš. Šviesos (šviesybės) versmė̃ KII27. [Vėjo energijai] potencialiu pajėgumu neprilygsta gamtoje jokia kita energijos versmė LEXXIII290. Dievas yra nepabaigta ir didžiausia gėrybė, versmė visokios palaimos Pron. Versmė̃ nepalaimos KII118. Blogybių versmė̃ BŽ191. Versmė gerybės Mž213. Tu patsai esi gausiausia versme palinksminimo M.Valanč. Tėvynei ji (Romuva) tiktai versmė gyvybės Vd. Ne be priežasties versmė gyvatos, ižg kurios geriame, idant gyventumbime, geria šitą kieliką, kursai ne jam priejos DP198. Jisai (Viešpats) yr versmė malonės nepersemiama DP26. Tąja teip sunkia nuodėme neištikėjimo, kuryji yra versme ir kitų visų nuodėmių, nugijęs buvo Tamošius amžiną paskandinimą DP403. O tai dėl grieko, kursai visų kančių ir priepuolių versmė ir šaknis yra SE227. Pageidimai vėl yra pirma versmė visokių nusidėjimų SPII91. Tėvas yra versmė ir pradžia visos deivystės, nuo kurios visi daiktai sutverti yra MT39. Tasai sakramentas yra šulnys ir versmė visų malonių dvasiškų DP134. Dievas šitą versmę išganančios tiesos vėl apstingai atvėrė Ns1832,6. Ką figūravo jo anoji dvylika versmių arba šulnių Elime: tiektai šitą dvyliktą, ižg kurių mokslo versmių̃ visi žmonės vandenį išminties išganymo semia DP622. Eimi ligotas vaistytojop, idant mane pasveikintumbei, ir kaip nusidėjęs tikrosp versmėsp teisybės, idant tu mane teiktumbeis nuteisint DK151. 6. prk. rašytinis paminklas, dokumentas: Šian sąrašan teintraukiu tas versmes, kuriomis naudojausi žemiau dedamame straipsnyje K.Būg. Apie jų (makedonų) tautystę ir giminystę su trakais iš senovės versmių nedaug tėra likę žinių LTIII16(Bs). Dabar prisižiūrėkim ir kitoms, tuo tarpu prieinamoms versmėms, kuriose galima būtų dar nors kokią žinutę pasemt apie Bartininkų kraštą LTI104(Bs). Šių dienų tyrinėtojas yra priverstas semti žinias iš svetimų versmių Apž1894,2(V.Piet). 7. DŽ, NdŽ prk. begalė, daugybė: Kur tu tokią vérsmę svečių pripenėsi! Jn(Sl). Par jį pinigų versmė̃ Prng. 8. K, NdŽ, KŽ geltonai žydinti linų piktžolė, judra (Camelina)?

◊ eĩk (eĩna Lb) versmė̃n nepiktas keiksmas: Eĩk ana versmė̃n, kaip šalta be pirštinių! Trgn. Eĩkit versmė́s[na]! Kvr. Eĩk versmė̃n su savo lojojimais! PnmR. gyvà versmė̃; gývos vérsmės DŽ, NdŽ labai daug ko, daugybė: Gyvà gyvačių versmė̃ Jn(Sl). Gyvas versmes pasakų galima sužinoti iš bobelių Db.

iš versmė̃s DŽ¹, Dj, Ut sakoma stebintis: Ir iš versmė̃s gi tų žmonių! Krs. Iš versmė̃s gi čia dabar atsirado! Š(Sl). Iš versmė̃s kokie! Všk. Iš versmės gi toks sutvarkymas svieto! P.Andr. Galgi iš versmė̃s kaip neina (nesiseka) Svn. Gal iš versmė̃s – nebegaliu paeit, kojos sustingo Kp.

kàd anà vérsmėn toks sušukimas supykus: Kàd anà vérsmėn, kas da žmogystė! Lkm. kàd (tavè, jį…) [kur̃] versmė̃ (vérsmės DŽ¹, versmẽlė) [paim̃tų] DŽ, NdŽ, Skp švelnus keiksmas: Kad taũ gi versmė! Š(Sl). Kàd tavę versmė̃, kad užejo kosulys Slm. O kàd juos versmė̃, kai skauda! Ps. Kàd jį versmė̃ paim̃tų! Pnd. O kad taũ versmė̃ tuoj! Skp, Ps. O kàd taũ versmẽlė, kaip gerai! Svn. kaĩp iš versmė̃s labai daug, gausiai: Tų kavalierių man kai iš versmė̃s buvo PnmR. Dilgynių kad pribjuro (priviso) kaip iš versmė̃s Slm. Pilia lietus kaip iš versmė̃s Všk.

ką̃ teñ [tù] vérsmę Pn, Všn, Pl, Pnd sakoma stebintis: Ką̃ tè vérsmę, kiek prigulę žmonių prie ežerėlio Kp. Kad atsistojo šuva kaip eržilas, ką̃ tù vérsmę! Svn. [kažìn] kuriõj (kokiõj Svn) [teñ] versmėjè labai toli: Toli gyvena, už Panevėžio, kažìn kuriõj versmė̃j Slm. Praverčia bevažiuojant, nedėlioj ar ekskursijoj buvo, ar kur te, kuriõj te versmė̃j Slm.

kuriõn versmė̃n labai toli (vyksta, važiuoja ir pan.): Išgrūs, išveš kurion versmėn, kur nei paukštelis iš mūsų nenuskrenda, nei žinelė nenueina rš.

versmė̃ [jų] nemãtę E, Sl, Pl, Antš, Ėr tiek to, težinai, nesvarbu: Versmė̃ jų nemãtę tos apkiautėlės, su ja daugiau bėdos bus Slm. Čia, tokioj šlapumoj, versmė̃ nemãtę ir tų šiaudų Skp. Versmė̃ nemãtę tų pinigų Pnd.

versmė̃ žìno DŽ, NdŽ, Kp, Alz, Šmn, Pnd nežinia, niekas nežino: Versmė̃ žìno, kokia te jos liga Ut. O versmė̃ žìno, kas te bus – iškirto mišką, stato namus Sb. Versmė̃ žìno, ką te atminsi Ktk. Versmė̃ žìno, kaip anys ten gyvendavo Lb.